REKLAMA

Perkonstruokite praeitį

REKLAMA

„Kas buvo, pražuvo“, – dažnai išgirstame žodžius, kurie turėtų mus paguosti, nuraminti, palikti praeitį praeityje. Juk jos nepakeisi. Netiesa.

Praeitis yra kaip filmas, kurį patys leidžiame savo smegenyse, kartais užstringame besukinėdami šią kino juostą pirmyn atgal.

Bet galime ją patys iškirpti, ištrinti, pakeisti naujai „nufilmuotu“ kadru.

Atimkite galią iš praeities ir perkelkite į dabartį.

Praeities įvykiai yra iliuzija. Tai jau praėjo, buvo, liko kažkur erdvėje ir laike. Bet vis dar gali daryti didelę įtaką mūsų dabartiniam gyvenimui, net jį laužyti, stabdyti, vis dar skaudinti ir žeisti. Praeitis yra kaip koks fantomas. Jo dabartinėje realybėje nėra. Bet šis mūsų asmeninės operos fantomas diriguoja mūsų jausmams, reakcijoms į žmones ir įvykius.

REKLAMA

Apie tą patį įvykį praeityje kiekvienas jo dalyvis atsimins skirtingai. Tai bus unikalus (skirtingas) kiekvieno įvykyje dalyvavusio žmogaus prisiminimas. Kitaip tariant, yra daugybė vienos akimirkos interpretacijų ar variantų. Kai kuriems šis prisiminimas gali tapti stabdžiu, trukdančiu gyventi šiandien.

Baimę, kitas stiprias emocijas, ypač neigiamas, kuria mūsų ego. Šis jas formuoja iš tam tikrų situacijų, mums nutikusių praeityje. Tarkime, eidami gatve pamatote panašų į buvusio draugo automobilį. Staiga sukyla neigiami ar skausmingi prisiminimai.

Atrodytų, na, praeisi pro tą automobilį, na, paskaudės kažkiek, bet tie prisiminimai nuskęs atminties gelmėse. Tiesa yra ta, kad tokios reakcijos, kurias sukelia praeities įvykiai, žmogų įtraukia į užburtą ratą. Tie prisiminimai tarsi magnetas pritraukia į jo gyvenimą vėl tokių pat skausmingų, neigiamų išgyvenimų ir patirties.

Kuo ta praeities „avarija“ buvo skaudesnė (išdavystė, atleidimas iš darbo, apgaulė, artimojo netektis), tuo jos poveikis stipresnis. Tada, kai buvote išsigandę, paskendę kančioje ar desperatiškai ieškojote išeities, būtumėte neigę galimybę į jums nutikusią nelaimę pažiūrėti kaip į laimę. Dabar jau galite suvokti, kad tam tikras įvykis, kad ir koks beviltiškas ar nepakeičiamas būtų, siūlo naują pradžią, kitas galimybes.

Praradę darbą, buvote priversti mokytis kažko naujo, galiausiai nuo to tik praturėjote, turėjote galimybę atsidurti visiškai kitokioje aplinkoje. Arba, netekę artimo, gyvenote lyg su skyle širdyje, bet vėliau artinantis jo ar jos mirties datai, nutarėte ne pasinerti į liūdesį, o, priešingai, įvesti tradiciją kažką nuveikti gero, šviesaus. Taip įprasminate to žmogaus atminimą (tądien vieni, su vaikais ar draugais nutariate savanoriauti, suorganizuoti paramos akciją į bėdą patekusiam visuomenės nariui) ar padovanoti knygų mažai skurdžiai gyvenančiai bendruomenei.

Ką sukuria liūdesys? Daugiau liūdesio. Keisdami požiūrį į praeitį, keisite mintis apie netektį, taip jos kurs džiaugsmą ir viltį dabartyje.

Kaip  tai daryti?

Kai užplūsta blogi prisiminimai, pakeiskite juos.

REKLAMA

Rašyti komentarą

Your email address will not be published.

Alfa.lt naujienos

REKLAMA