REKLAMA

Nenešiokime svetimų problemų

REKLAMA

Kai „padedame“ kitiems žmonėms ir sakome „tu tai padarysi, tau viskas gausis, viskas bus gerai“ – mes tarsi išduodame jiems kreditą. Tarsi išduodame „psichologinį kreditą“ ir, vedini pačių geriausių norų, tokiu „palaikymu“ atimame iš žmogaus gyvybinės jėgas.

Bet kokio „kreditavimo“ atveju žmogus lieka mums skolingas. Mes prisiimam atsakomybę už jį ir kartais nesąmoningai jo pasiekimus pakeičiame savo pasiekimais. O tai gali atsiliepti ne tik mūsų, tačiau ir to žmogaus karmai. Pastebėkite, kaip dažnai mes nesąmoningai įsikišame į kitų žmonių judėjimo, kalbos, veiksmų srautą. Kaip mes net nesusimąstydami užgesiname ir nuvertiname juos.

Kaip dažnai mes vienas kitą pertraukiame?

Kai moteris kompanijoje pertraukia vyrą, viešai pataiso, duoda patarimus – tai yra nepagarbos rodymas. Kalba – tai energija, o dėl kalbos srauto pertraukimo kalbantysis ne tik „pameta mintį“, bet ir netenka pagrindo po kojomis.

Kai moteris (žmona) viešai pataiso, „patikslina“ arba išjuokia savo vyrą, ji žemina jo statusą, nuvertina ir rodo nepagarbą. Tai kirčiai jo socialiniam statusui. Žvelgiant giliau, tai vyrą – partnerį pertraukia, nuvertina ir su juo kovoja už valdžią mūsų „vidinis vyras“ ir tai vyksta nesąmoningai. Šis procesas daro žalą abiems partneriams ir kenkia jų tarpusavio artumui.

REKLAMA

Vyras, pertraukdamas moterį, rodo valdžią. Kartais tokiu būdu bando struktūrizuoti jo požiūriu nesistemingą minčių ir emocijų srautą iš dešiniojo pusrutulio į kairiojo pusrutulio aiškumą ir nuoseklumą.

Kaip dažnai mes keičiame vaiko judėjimo kryptį?

Bėga žmogutis su savo vaikiškais reikalais – jam saugu, jis užsiėmęs savo užduotimis. Dažnai suaugę dėl jausmų pertekliaus sau leidžia paimti vaiką ant rankų ir taip įsikiša į vaiko judėjimo trajektoriją, perneša iš vienos vietos į kitą, nesulaukę, kada vaikelis tai, ką pradėjęs pabaigs, perjungia jį į tai, kas jiems šiuo metu atrodo svarbiau.

Kai vaikas susidomėjęs žaidimu ar emociškai, jis, skirtingai negu suaugę, įsiliejęs į užduotį visiškai. Visa savo esybe. Galima įsivaizduoti, kad jis panėręs į dešiniojo smegenų pusrutulio gilumas. Dėl to jis suaugusiųjų dažnai ir „negirdi“, o suaugę, stovėdami ant „logikos kranto“ (kairiojo smegenų pusrutulio) jį šaukia. Reikia laiko, kad informacija nukeliautų. Arba ta informacija bus neišskiriama iš aplinkos. Kai vaiką iš gilumos greitai „iškelia“, gaunasi perkrova, kupina isterijos, nuovargio, nenoro kontaktuoti.

Psichologams, dirbantiems su kūnu, daug tenka dirbti su nepabaigtais, nutrauktais judesiais. Kai dėl kokių nors priežasčių nutraukiame kūno judesį, daugelyje lygių susiformuoja blokas. Iš jo „išauga“ įvairiausi simptomai.

Kai dažnai keičiame vaiko judesio trajektoriją, mes „vagiame“ jo jėgą, jam leidžiame suprasti – mes dievai ir tu mažai ką gali įtakoti. Vaikas tampa labiau susikaustęs ar agresyvus, užsispyręs ir impulsyvus. Praranda iniciatyvą.

REKLAMA

Naujienos iš interneto

Alfa.lt naujienos

REKLAMA