REKLAMA

Kita nuomonė: kodėl geriau būti pesimistu

REKLAMA

Šiuolaikinėje visuomenėje klesti tikras optimizmo kultas. Frazė „Na, ko taip pesimistiškai žiūri į gyvenimą?“ paprastai skamba kaip priekaištas, o žodis „pesimistas“ tapo blogo žmogaus sinonimu. Kiek tiesos yra frazėje, kad pesimistu būti blogai?

Per Kalifornijos universiteto mokslininkų Berklyje atliktus eksperimentus, kuriuose dalyvavo per 30 tūkst. respondentų, buvo gauti įdomūs rezultatai – kad optimizmas dažnai trukdo žmonėms priimti apgalvotus ir gerai pasvertus sprendimus.

Optimistai pervertina savo galimybes ir visada tikisi sėkmės. Jie dažnai įsivelia į visai neapsvarstytas avantiūras, rizikuoja ir savo sveikata, ir finansais. Rizika ne visada būna pateisinama, todėl atneša nuostolių ir praradimų, kurių optimistai nė nesitikėjo, manydami, kad visada gali su viskuo susidoroti.

Britų mokslininkai padarė analogišką išvadą ir pareiškė, kad optimistų smegenyse vyksta stipri informacijos filtracija, susijusi su tos smegenų srities, kuri atsakinga už rizikos įvertinimą ir klaidų nustatymą, darbu. Ši optimistų smegenų zona veikia ne taip aktyviai kaip pesimistų. Jie negali tinkamai įvertinti rizikos ir beveik negalvoja apie neigiamas pasekmes.

O pesimistai, atvirkščiai, įvertina visas grėsmes. Jie dažniausiai turi planą B, numatytą tam atvejui, jei žlugtų planas A. Jie nepervertina savo galimybių ir nebandys įsipainioti į abejotiną, rizikingą avantiūrą. Austrų psichiatras Viktoras Franklis yra sakęs: „Mes tapome pesimistais, nes žinome, ką sugeba žmogus.“ Jo žodžiuose yra daug tiesos.

REKLAMA

Neseniai buvo atliktas ir dar vienas eksperimentas, kurio dalyviai turėjo spręsti įvairias logines užduotis, bet jie buvo verčiami galvoti griežtai optimistiškai arba griežtai pesimistiškai. Rezultatai parodė, kad geriausiai su užduotimis susidorojo tie žmonės (nebūtinai optimistai ar pesimistai iš prigimties), kurie mąstė sau įprastu režimu. T. y., jeigu pesimistas buvo verčiamas mąstyti optimistiškai, tai jo rezultatai buvo prastesni už tiesiog pesimisto. O optimistų, verčiamų mąstyti pesimistiškai, rezultatai buvo tokie pat blogi.

Išvada: prastus rezultatus  pasiekė tie, kuriems tenka vertinti situaciją ne taip, kaip jie įpratę. Rezultatas nepriklausė nuo to, kaip žmogus žvelgia į problemą, o nuo to, ar jis jaučiasi komfortiškai su savo pasaulėžiūra, ar ne.

Dauguma psichologų linkę laikytis nuomonės, kad pesimizmas ir optimizmas daug priklauso nuo žmogaus temperamento: sangvinikas veikiausiai bus optimistas, o melancholikas – pesimistas.

Bet kuriuo atveju neverta skirstyti žmonių į gerus ir blogus tik dėl jų požiūrio į pasaulį. Bet kokia pasaulėžiūra yra gera, jeigu neatskiria žmogaus nuo realybės. Kartais verta pagalvoti apie gerus ir gražius dalykus, o kartais reikia pabūti ir skeptiku.

Šaltinis: Forumdaily.com

REKLAMA

Naujienos iš interneto

Alfa.lt naujienos

REKLAMA