REKLAMA

Pats sau priešas: kaip nutildyti vidinį kritiką

REKLAMA

Ir vėl kitam pasisekė pasiekti laimėjimą, o jūs nė nepabandėte. „Tau nieko neišeis. Pažvelk į save! Ko tu apskritai tikiesi?!“ Kiek gerų ketinimų, vertingų idėjų ir sumanymų nunyko dėl nepalankaus jūsų vidinio kritiko, kurį tąsote su savimi, žvilgsnio?! Kas jis? Kieno balsu šneka ir kaip surasti su juo bendrą kalbą?

Vidinis kritikas – mūsų vidinio asmenybės susiskaldymo produktas. Vienai jos pusei būdinga savitvarda ir tikslo siekimas, o kita užsiima sabotažu, savikritika ir yra linkusi į savęs gniuždymą.

Būtent dėl to, kad mes reguliariai maitiname savo antrąją pusę – savo „antiaš“, ­­­– mūsų vidinis kritikas niekada neužsičiaupia ir mus valdo.

Vidinis kritikas: kaip jį atpažinti ir nukenksminti?

Kam jis mums? Juk jis nuvertina mūsų laimėjimus ir santykius, trukdo gyventi gyvenimą, kokio siekiame, ir tapti tuo, kuo norime.

REKLAMA

Vidinis kritikas gali būti reikalingas tam, kad nusiramintume. Jis padeda surasti paprasčiausią nesėkmių priežastį, sumažindamas nervingumo ir nerimo lygį: „nelemta tapti turtingam, nėra ko stengtis“, „muša, vadinasi, myli“. Paaiškinimas surastas, galima daugiau nesirūpinti.

Tokie teiginiai galėjo būti perduodami iš kartos į kartą ir branginami kaip šeimos relikvijos. Tų, su kuriais esame glaudžiai susiję, vertinimai – dalis mūsų šeimos istorijos. Tuo įsitikintume, jeigu sugebėtume atsekti jų šaknis. Jie tampa mūsų asmeninėmis mintimis, kurias mes nesusimąstydami projektuojame į kitus ir save, įprantame juos naudoti, kai bijome ką nors keisti. O vidinis kritikas dėl to tik džiaugiasi – jis nemėgsta permainų.

Užtat jis puikiai motyvuoja mus, nieko nekeičiant gyvenime, sudaryti veiklos iliuziją. Būtent vidinis kritikas kiekvieną kartą skeptiškai atsilieps, kai po kelių persivalgymo mėnesių įsižiūrėsite į save veidrodyje, siųs jus pabėgioti, o paskui vėl skatins persivalgyti. Būtent jis bambės dėl to, kad esate niekam neįdomūs, todėl bent nueikite į kirpyklą ir apsikirpkite. Nors tai negalės smarkiai pakeisti situacijos.

Duodamas valią vidiniam kritikui, žmogus gyvena iliuzijose, kad tokiu būdu siekia pergalių kovoje su daugybe savo trūkumų. O iš tikrųjų jis tik stiprina savo menkumo pojūtį. Lyginimas su kitais – mėgstamas vidinio kritiko ginklas, kurio panaudojimas daro jį praktiškai nenugalimą, nes visada atsiras toks, šalia kurio atrodysite menkas.

Jeigu visai nesidomėsite savo vidiniu gyvenimu, su laiku vidinis kritikas taps ištikimu jūsų kančių ir izoliacijos bendrininku, puikiai padedančiu atsikratyti vienišumo jausmo. Įprastas vidinio kritiko bambėjimas paverčia šį pasikartojantį ciklą įpročiu žeminti ir menkinti save vėl ir vėl, kentėti, tačiau skaudinti save toliau. Bendravimas su vidiniu kritiku tolygus santykiams su toksišku draugu: jokio džiaugsmo, bet vis nors kažkoks bendravimas – geriau negu nieko.

Vidinis kritikas – skaudžios vaikystės patirties rezultatas. Augdami mes nesąmoningai priimame ir interpretuojame šį žalingą modelį, kuris vėliau atsispindi mūsų santykiuose su savimi ir aplinkiniais. Jeigu mes negalime identifikuoti vidinio kritiko ir atsiriboti nuo jo, leidžiame jam daryti įtaką mūsų elgesiui ir nustatyti kryptį visam mūsų gyvenimui, dažniausiai visiškai stokojančiam džiaugsmo.

REKLAMA

Naujienos iš interneto

Alfa.lt naujienos

REKLAMA