REKLAMA

Antras gyvenimas

REKLAMA

Kai kurie žmonės, ypač maži vaikai, geba prisiminti įvykius iš praėjusių gyvenimų. Vis daugiau mokslininkų mėgina rasti atsakymą, ar išties egzistuoja gyvenimas po mirties, o tuo metu tyrėjai renka vis daugiau įrodymų, kad reinkarnacija – tikras, nepramanytas dalykas. 

Sugrįžti iš anapus

 Psichiatrijos mokslų profesorius daktaras Džimas Takeris su savo komanda ištyrė daugiau nei 2 500 atvejų, kai vaikai prisimena savo buvusius gyvenimus. Vienas garsiausių šių dienų reinkarnacijos fenomeno tyrinėtojų teigia, kad pritarimas nėra susiję su jo asmeniniu tikėjimu.

 Jis viską bando pagrįsti moksliškai, kitaip nė negaištų tam laiko. Vaikai staiga prabyla niekam negirdėta tolimos šalies kalba, kiti tiksliai nurodo gyvenamąją vietą, artimų žmonių vardus ir kitas svarbias ankstesnio gyvenimo detales.

 Dž. Takeris pateikia įvairių tyrimų rezultatų, vaikų pasakojimų apie praėjusius gyvenimus ir taip bando patvirtinti ne tik egzistavimą po mirties, bet ir galimybę dar kartą sugrįžti į gyvenimą. Dažniausiai reinkarnaciją įrodo vaikų atsiminimai iš praėjusių gyvenimų. 

REKLAMA

Žinoma nemažai atvejų, kai 2–6 metų mažyliai pasakodavo, jog jie yra ne jie, o kas nors kitas ir kad jų namai yra visiškai kitoje vietoje. Nors tai gali atrodyti keista ir šiek tiek liguista, tačiau vaikai pateikė konkrečių įrodymų. Jie žinojo apie konkrečioje vietoje gyvenančius arba gyvenusius žmones. 

Padangių asas

 Luizianoje gyvenantis Džeimsas Leiningeris buvo vos dvejų su puse metų, kai pradėjo kalbėti apie savo itin ryškius prisiminimus. Jis visiems pradėjo kartoti, jog yra vyras, vadinamas leitenantu Džeimsu Makrydu Hjustonu.

 Džeimsas labai anksti pradėjo domėtis aviacija. Kartą, kai su mama Andrėja Leininger stebėjo, kaip lėktuvas ruošiasi pakilti skrydžiui, ši pajuokavo: „Pažvelk, lėktuvo apačioje pritvirtinta bomba“. 

Mažasis Džeimsas nesutriko: „Čia ne bomba, o išorinis degalų bakas“. Žinoma nemažai atvejų, kai 2–6 metų vaikai pasakodavo, jog jie yra ne jie, o kas nors kitas ir kad jų namai yra visiškai kitoje vietoje. Buvo labai keista, kad mažylis puikiai išmano apie padangių mašinas, turinčias variklius ir sparnus. 

Retkarčiais Džeimsas sapnuodavo košmarus, todėl mama nusprendė apie juos paklausinėti daugiau. Kartą berniukas po eilinio naktinio košmaro pasakė: „Lėktuvas sudužo, jis dega, žmogus negali iš jo išeiti“. 

Gimdytoja paklausė: „Kas tas žmogus?“ Džeimsas nė akimirkos nesudvejojęs pareiškė, jog tas žmogus yra jis pats. Atlikus išsamesnius atsiminimų tyrimus, berniukas papasakojo apie žmogų, kurio lėktuvas buvo numuštas per Antrąjį pasaulinį karą. 

Džeimso paklausus, kas gi numušė lėktuvą, mažylis atsakė, kad japonai. Taip pat užsiminė, kad jis pakilo nuo laivo „Natoma“ denio. O paklaustas, kuo vardu buvo numuštojo lėktuvo pilotas, berniukas pareiškė, jog Džeimsas Hjustonas.

Antras gyvenimasVėliau, analizuojant istorinius dokumentus, buvo nustatyta, jog lėktuvą, pilotuojamą Džeimso Hjustono, iš tiesų numušė japonai ir kad paskutiniam skrydžiui jis pakilo nuo „Natoma“ denio! Mažasis Džeimsas taip pat pasakojo apie savo bičiulį Džeką Larsoną. 

REKLAMA

Alfa.lt naujienos

REKLAMA