REKLAMA

Italų filosofas: laimė – tai ne tikslas, kurio reikia siekti, o kelias

REKLAMA

Galbūt mes turime laimę, bet tik to nežinome. Toldami nuo savo esmės, mes stojame į kovą su savimi ir kitais. Toji kova niekada neatneš pasitenkinimo. Italų filosofas ir rašytojas Leonardo Vittorio Arena primena mums Rytų išmintį: būti laimingam, vadinasi, pirmiausia surasti tikrąjį save.

Duodamas interviu portalui „Psychologies“, Rytų pasakėčių rinkinio „Stebuklinga pagoda“ autorius paaiškino laimės esmę.

Jūs kalbate apie laimę kaip apie psichinę būseną. Kaip apie kažką, kas yra visiems prieinama. Kodėl tada laimė taip sunkiai pasiekiama?

Pagrindinis sunkumas yra tai, kad laimė – ne tikslas, kurio reikia siekti, o kelias. Sunku rasti laimę, nes mes įpratę ją įsivaizduoti kaip tai, į ką veržiamės, o ne tai, ką turime. Todėl jaučiame nusivylimą nerasdami laimės, juk mes ieškome jos kažkur už savo ribų.

Taip, laimė tapatinama su vienos ar kitos gėrybės pasiekimu. Daugumoje pasakėčių, kurios siejasi su daocizmu, kalbama apie tai, kad mes jau turime viską, ko reikia laimei.

REKLAMA

Jūs kviečiate ieškoti mumyse paslėptų turtų. Iš kur mes galime pradėti šitą kelią?

Laodzi (senovės Kinijos filosofas, tradiciškai laikomas vienu daoizmo pradininkų – red.) sakė: neišeinant iš kiemo galima pažinti pasaulį. Paslėptų turtų ieškojimas visada prasideda nuo suvokimo. Jis gali įvykti sapne ar per atsitiktinį susitikimą: mes pastebime, kad mums kažko trūksta. Mes nežinome tiksliai, ko būtent. Nors ieškojimų objektas nežinomas, mes vis tiek ieškome įvairiomis kryptimis, kol suprantame: ieškojimas – tai naujas galimybių atradimas, kurias ir taip turime. Iš tikrųjų niekur nereikia eiti. Tai, ką mes turime, jau su mumis.

Sėkmė, pinigai, karjera niekaip nesusiję su laimės pojūčiu?

Ne. Mes veržiamės į sėkmę, bet pasiekę ją, nejaučiame pasitenkinimo, nes suprantame: tai yra ne tai, ko mes iš tikrųjų ieškojome. Bet tai nėra pralaimėjimas, nes svarbiausia yra pastebėti krizės momentą, suprasti, kad už mūsų veržimosi slėpėsi bandymas, kad ir klaidingas, surasti save. Ir iš čia galima judėti toliau.

Sufizmo sekėjai gyvena pagal principą: „Būti pasaulyje, bet ne iš šio pasaulio“…

Taip, žmogus gali užsiimti bet kokiu darbu, kelti sau bet kokį tikslą. Jeigu jis neturi vidinės laisvės, jeigu priklauso nuo to, ką pasiekė, jo gyvenimas neturės prasmės. Viskas priklauso nuo gyvenimo suvokimo būdo. Žmogus gali būti labai sėkmingas ir išlikti savimi, svarbu suprasti, kad tikroji laimė – ne tikslas, o tai, kaip mes judame lik tikslo.

Šiandien daug kas skundžiasi, kad jiems kažko trūksta, o daocizmas ragina pasitenkinti tuo, ką turime. Kaip suderinti šiuos prieštaravimus?

Pasitenkinti – nereiškia neturėti siekių ir troškimų. Bet jeigu neteko gimti gerve, tai nėra ko pavydėti gervėms. Tam, kuris gyvena svajone tapti roko žvaigžde, teks nuolat nusivilti.

REKLAMA

Alfa.lt naujienos

REKLAMA