REKLAMA

Pasaka apie rupūžę, kuri atstos psichologo konsultaciją

REKLAMA

Kartais viena neilga pasaka gali atstoti 10 psichologo konsultacijų. Ir čia yra toks atvejis.

Po saulės nutviekstą pievą bėgiojo Mergaitė. Ji vilkėjo baltą nėriniuotą suknelę, į plaukus buvo įpinti rožiniai kaspinai, o rankose ji laikė tinklelį drugeliams gaudyti. Jai buvo linksma ir gera. Ir staiga ji pamatė karpomis nusėtą rupūžę, tupinčią ant didžiulio varnalėšos lapo.

– Kokia šlykšti rupūžė, – su pasibjaurėjimu ištarė mergaitė.

– Khe-khe, – atsikosėjo rupūžė. – O ar žinai, kad esu užburtas princas?

– Negali būti, – nepatikliai pasakė mergaitė.

REKLAMA

– Tikrai tikrai, – patvirtino rupūžė. – Piktoji ragana užbūrė mane ir mano didžiulę karalystę. Esu jaunas, gražus ir turtingas. Jeigu padėsi man atsikratyti burtų, aš tave vesiu ir gyvensime ilgai ir laimingai. Nešiosiu tave ant rankų ir kiekvieną dieną dovanosiu gėles.

– O kaip reikia panaikinti burtus? – paklausė mergaitė.

– Paprasta nebus. Juk piktoji ragana panaudojo sudėtingą užkeikimą. Tu turi pasiimti mane namo, kad miegočiau tavo minkštoje lovoje, ir kiekvieną dieną mane bučiuoti. Maitinti šaukšteliu ir kiekvieną dieną išnešti į lauką. Tada viskas ir nutiks. Vieną rytą tu prabusi ir šalia išvysi ne bjaurią rupūžę, bet gražų princą. Ir tavo gyvenimas bus laimingas ir nerūpestingas.

Mergaitė klausėsi rupūžės be galo susižavėjusi. Ji žiūrėjo į jos karpuotą odą, į didžiules išvirtusias akis, siaurą burnos plyšį, o matė aukštą, gražiai nuaugusį vyrą vešliais juodais plaukais ir šelmišku žvilgsniu. Šalia jo ji matė save – pūsta balta suknele gražioje pilyje, girdėjo meilės žodžius…

Nugalėjusi šleikštulį mergaitė atsitūpė, įsodino rupūžę į suknelės apačią ir nusinešė namo.

Nuo tos dienos mergaitės gyvenimas pasikeitė. Ji daugiau negaudė drugelių saulėtoje pievoje, nedainavo ir nesilinksmino. Ji rūpinosi rupūže. Rupūžė pasirodė labai kaprizinga: pusryčiams ji reikalavo kruasanų, o vakarienei – spagečių su bešamelio padažu. Ji norėjo miegoti mergaitės lovoje, o dar palikdavo gleivių pėdsakus ant grindų ir lovos ir mergaitei tekdavo nuolat skalbti drabužius bei plauti grindis.

Ji nustojo rišti kaspinėlius ir dėvėti gražias nėriniuotas sukneles. Nuo skalbimo jos rankos paraudo ir labai skaudėjo. O rupūžė niekaip nevirto gražiuoju princu ir toliau išliko didelė ir bjauri. Kartais mergaitė ją stebėjo ir labai norėjo išmesti iš savo namelio, kad galėtų gyventi kaip anksčiau, bet bijojo suklysti. O gali liko visai nebedaug? O gal jau rytoj ji prabus šalia žaliaakio bruneto?

Taip praėjo keli mėnesiai. Kažkada linksma ir nerūpestinga mergaitė virto nukankinta murze. Dabar viskam vadovavo rupūžė. O mergaitė tik ją aptarnavo ir atliko visus nešvarius namų ruošos darbus.

Kartą rupūžė ją aprėkė už tai, kad per ilgai nešė jai pietus. Mergaitė išėjo iš namelio ir atsisėdusi ant laiptelio graudžiai pravirko. Ją pastebėjo ant šakos čiulbantis Paukštelis.

REKLAMA

Alfa.lt naujienos

REKLAMA