REKLAMA

10 prancūziškų pamokų, kaip gražiai senti

REKLAMA

Liaudies išmintis byloja: grožis jaunystėje – gamtos dovana, grožis senatvėje – pačios moters laimėjimas.

Būtent dabar, kai senatvė – tai dar tik ateitis, jūs galite nemažai nuveikti, kad toje ateityje įžengtumėte į šį savo gyvenimo laikotarpį su oriai iškelta galva.

Amerikiečių žurnalistė Rebeka Plantjer (Rebeca Plantier) parašė knygą „Gražaus senėjimo pamokos: prancūzių paslaptys“, kurioje prancūzų visuomenę priešpriešina amerikiečių gyvenimo būdui. Keturiasdešimties metų slenkstį perkopusios amerikietės, rašo Rebeka, dažniausiai numoja į save ranka, ir tuo jos smarkiai skiriasi nuo prancūzių, kurios toliau mėgaujasi gyvenimu sulaukusios ir 50-ies, ir 60-ies, ir 70-ies metų.

Kai aš tik persikėliau į Prancūziją, mane sužavėjo, kad gatvėse, kavinėse, parodose, brangiose parduotuvėse tiek daug žavių ir elegantiškų moterų per penkiasdešimt. Jos nesidrovėdamos vilki kelių nedengiančias sukneles ir žaviai atrodo. Net jeigu pagal kalifornietiškus standartus jų oda neatrodo puikiai, jos vis tiek nebijo senti ir komfortiškai jaučiasi sulaukusios savo amžiaus…

Ėmusi tyrinėti šį fenomeną, amerikietė priėjo išvadą, jog „orus senėjimas“ susijęs su visiškai ypatingu požiūriu į gyvenimą bei save, būdingu būtent prancūzams. Savoir vivre – „mokėjimas gyventi gražiai“ – anaiptol nepriklauso nuo pinigų ar statuso, – tai mokėjimas mėgautis malonumais, kurie ir pratęsia „moters amžių“.

REKLAMA

Aktyvus gyvenimo būdas iki pat senatvės

Prancūzijoje aktyvus laisvalaikis – tai tautinės kultūros dalis, o brandus amžius anaiptol nelaikomas priežastimi jo atsisakyti. Prancūzai nuolatos rengia turistinius žygius, kopia į kalnus, dievina keliones baidarėmis, žaidžia tenisą, laksto parkuose, slidinėja slidėmis ir t. t. Tai jų gyvenimo būdas, o ne susižavėjimas sportu, – tiesiog šioje visuomenėje įprasta, kai žiemą visa šeima kartu išsirengia į slidžių žygį, o vasarą užsiima kitokia daugiau ar mažiau aktyvia ir sportiška veikla. Ir net per atostogas prancūzai mieliau vyksta ten, kur reikia ką nors veikti, o ne paprasčiausiai gulėti priešais saulę išvertus pilvą. Tuo pat metu prancūzės nealina savęs rimtu sportu, kaip elgiasi kai kurios amerikietės, – juk bet koks savęs prievartavimas kenkia gerai moters savijautai.

Humoro jausmas kaip antioksidantas

Žymusis prancūzų sarkazmas padeda prancūzėms nelaikyti savo amžiaus ir senėjimo kokia nors drama. Nė vienoje kitoje kalboje nėra tiek humoristinių posakių apie „antrąją jaunystę“, kuri moterį ištinka po 40–50 metų.

Valgymas kaip religija

Visi žino, kad prancūzai tiesiog pasimaišę dėl valgių, bet, skirtingai negu amerikiečiams, ši manija pasireiškia poreikiu valgyti rafinuotai ir gražiai, o ne daug. Prancūzės apskritai valgo itin mažai, pavydžiai rašo Rebeka. O su amžiumi, jeigu esama finansinių galimybių, susižavėjimas pačiu valgymo proceso grožiu bei skoniu tik dar padidėja, – prancūzės dažnai užkandžiauja restoranuose ir kavinėse, besimėgaudamos mažomis porcijomis, vynu ir gera kompanija. Dėl to jos nenutunka, tokio radikalaus svorio skirtumo tarp dvidešimtmečių ir keturiasdešimtmečių, koks akivaizdus tarp amerikiečių, tarp prancūzių nepastebima, pavydžiai atsidūsta Rebeka.

REKLAMA

Alfa.lt naujienos

REKLAMA