REKLAMA

Pasaka apie nereikalingą auką

REKLAMA

Ši pasaka paskatins jus kitaip pažvelgti į savo ir kitų gyvenimą.

– Ar čia galima užsiimti eilę aukojimui?

– Čia, čia! Stokite už manęs. Aš esu 852, jūs – 853.

– O, vargeli… Kada gi sulauksiu savo eilės?

– Nesijaudinkite, čia greitai reikalai vyksta. Dėl ko aukositės?

REKLAMA

– Aš dėl meilės. O Jūs?

– Aš dėl vaikų. Vaikai man – visas pasaulis!

– O ką aukosite?

– Savo asmeninį gyvenimą. Kad tik vaikai būtų sveiki ir laimingi. Viską, viską jiems atiduosiu. Geras žmogus siūlė už jo tekėti, nesutikau. Kaipgi atvesiu į namus patėvį? Mėgstamą darbą palikau, nes per toli važiuoti. Įsidarbinau aukle vaikų darželyje, kad visada juos matyčiau, maitinčiau ir prižiūrėčiau. Viską, viską vaikams! Sau – nieko.

– Ak, kaip aš Jus suprantu. O aš noriu pasiaukoti santykiams… Suprantate, mums su vyru jau nieko nebeliko… Jis jau seniai turi kitą moterį. Aš tarsi taip pat turiu kitą vyrą, bet… Štai jeigu pirmas vyras išeitų! Bet jis neina pas ją! Verkia… Sako, kad prie manęs priprato… O man jo gaila! Juk verkia! Taip ir gyvename…

Atsilapoja durys, pasigirsta balsas: „ 852 numeris, įeikite!“

Reklama

– Na, aš einu. Man taip baisu!!! O kas, jeigu mano aukos nepriims?

853 numeris susiriečia į kamuoliuką ir laukia iškvietimo.

Laikas tarsi sustojo, bet pagaliau numeris 852 išėjo iš kabineto.

– Kaip? Na kaip? Ką jums pasakė? Priėmė auką?

– Ne… Pasirodo, čia yra bandomasis laikotarpis. Išsiuntė dar pagalvoti.

– Kaip? Kodėl? Kodėl ne iš karto?

– Ak, brangioji, jie manęs paklausė: „Ar gerai pagalvojote? Juk tai visiems laikams!“ O aš atsakiau: „Nieko! Vaikai užaugs, įvertins mano auką.“ O jie man: „Prisėskite ir pažvelkite į ekraną.“ O ten toks keistas filmas! Apie mane. Tarsi vaikai jau užaugo. Dukra ištekėjo ir išvažiavo už devynių marių, o sūnus nenoriai paskambina kartą per mėnesį, marti kalba sukandusi dantis… Aš jam: „Kodėl gi tu sūneli taip su manimi elgiesi, už ką?“ O jis man: „Mama, dėl Dievo meilės, nesikišk į mūsų gyvenimą. Tu ką, neturi kitos veiklos?“ O ką gi aš galiu veikti, jeigu vaikai buvo visas mano gyvenimas??? Vadinasi, vaikai mano aukos neįvertino? Negi veltui stengiausi?

AukaIš kabineto pasigirsta: „Kitas! Numeris 853!“

– Ak, mano eilė… Dieve, dabar visai pasimečiau… Ką gi daryti? Velniop!

– Užeikite, prisėskite. Ką norite paaukoti?

– Santykius…

– Supratau… Na, parodykite.

– Štai… Žiūrėkite, jie, žodžiu, dar nelabai tvirti, bet labai simpatiški. Ir šviežutėliai, nenunešioti, vos prieš pusmetį susipažinome.

REKLAMA

Alfa.lt naujienos

REKLAMA